+37065231466 | info@pfez.lt

Lietuvoje – 200 mln. Eur vertės V. Bumelio investicija

Trys fabrikai, 200 mln. Eur siekiančios investicijos ir iki 500 darbo vietų – toks naujas žinomo biotechnologijų verslininko Vlado Bumelio projektas.

Moksliniame gamybiniame komplekse, be vaistų, būtų gaminamos ir ląstelės 3D spausdintuvams organams spausdinti.

UAB „Celltechna“ gamybinis kompleksas jau pradedamas projektuoti, jį sudarys trys gamybiniai fabrikai, kurių viduryje bus kupolas – jame įsikurs mokslinių tyrimų laboratorija.

„Pirmajame fabrike būtų gaminami produktai iš mikrobų ląstelių, antrajame – iš žinduolių ląstelių, trečiajame – ląstelių terapijos produktai, taip pat kamieninių ląstelių. Ateityje mes gamintume ląsteles ir užsiimtume tam tikrų organų 3D spausdinimu – manau, kad tai įvyks apie 2030 m.“, – prognozuoja p. Bumelis.

Idėją pagimdė poreikis

Pono Bumelio vadovaujama „Biotechpharma“ užsienio kompanijų užsakymu kuria vaistų gamybos technologijas ir klinikiniams tyrimams pagamina nedidelį vaisto kiekį. Kai naujojo vaisto klinikiniai tyrimai atlikti, o kompanijos imasi masinės gamybos, jos grįžta į „Biotechpharmą“ ir klausia, ar ši galėtų joms pagaminti tam tikrą kiekį produkcijos.

„Biotechpharma“ imtis gamybos dideliais kiekiais nepajėgia, ji tam per maža. Tuomet užsakovams tenka pasakyti „ne“. Tačiau, kadangi Lietuvoje sąlygos investuoti palankios, galėtume užsakovui pasiūlyti prisidėti prie didelio komplekso, kuriame būtų galima gaminti rekombinantinius preparatus, statybos. Mes gautume gana gerų įplaukų už šių preparatų gaminimą o ateityje gal ir lietuviai užsakys sukurti naujų preparatų ir jų pagaminti“, – svarsto verslininkas.

Pasak jo, tai būtų lietuviško kapitalo investicijos, valstybės parama ir užsakovų, kuriems „Biotechpharma“ kuria vaistų gamybos technologijas, lėšos. Vienas variantų – kad investuojanti užsienio kompanija už vaistų gamybą kurį laiką galėtų nemokėti.

Kol kas vieta, kur galėtų iškilti stambus vaistų gamybos kompleksas „Celltechna“, dar nepasirinkta.

Pasirengę kloti raudoną kilimą

Verslininkas jau tris kartus lankėsi Panevėžyje – ši investicija reikšmingai prisidėtų prie regiono plėtros: kasmet iš Panevėžio apskrities į užsienį gyventi ir dirbti išvyksta apie 5.500 žmonių.

Panevėžio LEZ pasirengusi padaryti viską, kad tik investicijai būtų pasirinktas jų miestas. Panevėžyje veikia Kauno technologijos universiteto Technologijų ir verslo fakultetas, kuris galėtų rengti chemikus ir biotechnologus, taip pat įsikūrusi ne viena su biotechnologijomis susijusi bendrovė, pavyzdžiui, krakmolo gamintoja „Amilina“. LEZ yra visa plyno lauko investicijoms reikalinga infrastruktūra – sklypuose įrengti elektros, dujų, vandens, nuotekų, šviesolaidinio interneto įvadai, nutiesti keliai.

„Panevėžys gali konkuruoti su didžiaisiais miestais ir pasiūlyti klestinčio, augančio miesto perspektyvą su perspektyviu žmogiškuoju potencialu, puikiomis verslo sąlygomis. Tikime, kad aukštos pridėtinės vertės gamyba biotechnologijų srityje gali tapti miesto ašimi, ir mes pasiryžę padaryti viską, kad tik šiai investicijai būtų pasirinktas mūsų miestas“, – pabrėžia Daumantas Simėnas, LEZ projektų vadovas.

Dėl investicijos varžosi ir Kaunas.

„Apie projektą išgirdęs Visvaldas Matijošaitis sako: statom, kiek reikia žemės? 20–30 hektarų?“ – užkrečiamai, prisiminęs pokalbį su Kauno meru, kvatoja profesorius.

Kompleksui reikėtų mažiausiai 7 ha žemės sklypo. Tačiau p. Bumelio vizijoje – ne tik fabrikai. Jam norisi, kad iškiltų ištisas miestelis ir netoli gamybos komplekso dygtų kotedžai, individualūs gyvenamieji namai darbuotojams.

„Juk jeigu savivaldybė nemokamai skirtų žemės būsto statybai, jauni žmonės galėtų statytis namus, dirbti gražiame komplekse, gaminti didelės pridėtinės vertės produktus ir likti Panevėžyje“, – savo matymu dalijasi „Biotechpharmos“ vadovas.

Problema – žemė

Pono Bumelio projektas pernai rudenį pristatytas Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų strategijų taryboje. Jam pritarta, o Ūkio ministerijai pavesta išnagrinėti galimybę projektą „Mokslinis gamybinis kompleksas inovatyviems rekombinantiniams medicininiams produktams“ pripažinti valstybinės svarbos projektu. Praėjo penki mėnesiai, bet projektas valstybinio vardo nėra gavęs.

„Man pasakė, ką turėčiau padaryti, – tai prilygsta siūlymui sunešioti geležines klumpes, ir aš pasakiau, kad jų nenešiosiu. Bet dabartinė Ūkio ministerijos vadovybė projektą, regis, vertina kur kas palankiau“, – su viltimi kalba p. Bumelis.

Kovą Mindaugas Sinkevičius, ūkio ministras, lankėsi bendrovėje „Biotechpharma“, apžiūrėjo įmonę. Mindaugas Janulionis, ministro patarėjas, neslepia, kad p. Bumelis bendrais bruožais pristatė ir savo naująjį projektą. Tačiau jis tikina, kad verslininkas konkrečios paramos neprašęs, o ministras nieko nežadėjęs.

Valstybinės svarbos statusas projektui suteiktų pirmumo teisę į žemės sklypą, jį būtų galima išsinuomoti ne aukciono tvarka. Ir Edgaras Leichteris, asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ tarybos narys, neabejoja, kad panašūs projektai turėtų sulaukti valstybės paramos – didelio skirtumo, ar investicijos ateina iš užsienio ar iš Lietuvos, neturėtų būti.

Tačiau jei projektas pretenduoja į valstybinės svarbos statusą, p. Lichteriui norėtųsi žinoti, ar buvo konkuruojama su kitu panašiu projektu ir kuo laimėtojas pranašesnis.

„Bet, žinoma, jei konkurencijos nėra, tuomet valstybė turi investuoti į pasiūlytą projektą, ypač jei jis susijęs su moksliniais tyrimais, inovacijomis“, – įsitikinęs p. Leichteris.

Sveikatos ministerija, p. Bumelio nuomone, irgi galėtų būti suinteresuota šiuo projektu, nes „Celltechnos“ gaminamus biologinius vaistus įsigyti būtų kur kas pigiau negu juos pirkti užsienyje.

Skaičiuojama, kad komplekse būtų sukurta nuo 300 iki 500 darbo vietų. Statybas planuojama pradėti 2018 m. pabaigoje ir baigti 2020–2021 m. Gamyba būtų pradėta apie 2022 m.

Remiantis verslo planu, bendrovės „Celltechna“ apyvarta iki 2025 m. turėtų užaugti iki 350 mln. Eur, o dar po metų siekti 448 mln. Eur. Tačiau, užsitęsus sklypo paieškai, prognozės gali būti šiek tiek nukeltos.

Užsidegęs dėl bioekonomikos

Pono Bumelio Lietuvos ateities vizija – bioekonomika, kuri galėtų tapti viena pagrindinių ekonomikos sričių. Kai gamyba Lietuvoje sukuria tik kiek daugiau nei 20% BVP, o 80% sudaro paslaugos, verslininko nuomone, tai nėra gerai. Paslaugų ar finansų centrai šiandien yra Lietuvoje, o rytoj, ieškodami kur pigiau, gali nuspręsti persikelti į Moldovą ar Ukrainą. Todėl derėtų kuo labiau remti gamybą, investicijas į gamybą, investicijas į gamybos infrastruktūrą.

Ūkio ministerija yra užsakiusi studiją, kuri atsakys į klausimą, kokios bioekonomikos perspektyvos Lietuvoje.

„O šiuo metu Vyriausybės pažadas dėl papildomų mokesčių lengvatų moksliniams tyrimams būtų tas kelias, kuris dar labiau paskatintų investicijas. „Biotechpharma“ tris kartus susimažina pelno mokestį, investuodama į mokslinius tyrimus, o jeigu mokesčiai dar mažės, galėsime dar daugiau pajamų nukreipti į tyrimus. Tai juk puiku“, – pasidžiaugia verslininkas.

 

Publikuota: 2017-05-09

Šaltinis Verslo Žinios (VŽ.lt): http://www.vz.lt/pramone/2017/05/09/naujas-v-bumelio-projektas--200-mln-eur-vertes-celltechna

Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotrauka.

Sekite mus socialiniuose tinklluose: